Režisieriai

Isao Takahata
„Jonvabalių kapas“

Vienas žymiausių anime režisierių Isao Takahata gimė 1935 metais dabartiniame Ise miestelyje. Baigęs prestižiškiausią Japonijoje Tokijo universitetą, 1959-aisiais prisijungė prie tuomet neseniai susikūrusio animacijos studijos Toei Doga kolektyvo. Čia jis susipažino ir sėkmingai dirbo su kolega Hayao Miyazaki. Pirmasis jo ilgametražis režisūrinis darbas buvo filmas „Saulės princas Holsas“ (Taiyo no oji: Horusu no daiboken, 1968), kuris dabar pripažįstamas, kaip vienas geriausių japoniškos animacijos pavyzdžių. Pirmasis Takahata prodiusuotas filmas buvo Hayao Miyazaki darbas „Nausika iš Vėjų slėnio“ (Kaze no tani no Naushika, 1984). Po didžiulės šio filmo sėkmės Takahata perėjo dirbti pas Hayao Miyazaki į Studio Ghibli. Pirmuoju naujojoje darbo vietoje režisuotu filmu tapo epinė karo drama „Jonvabalių kapas“ (Hotaru no haka, 1988), kartais tituluojama pačiu geriausiu ne tik animaciniu, bet apskritai meniniu filmu. Dirbdamas Studio Ghibli Isao Takahata sukūrė animacinius filmus, kurie stebina ir savo žanrų įvairove: minėta karo drama „Jonvabalių kapas“, romantinė drama „Tik vakar“ (Omohide poro poro, 1991), komedija „Mano kaimynai Yamados“ (Hôhokekyo tonari no Yamada-kun, 1999) ir nuotykių filmas „Pom Poko“ (Heisei tanuki gassen pompoko, 1994). Bene išskirtiniausias Isao Takahata karjeros faktas yra tas, kad jis, kitaip nei dauguma anime kūrėjų, nepiešia ir, prieš tapdamas režisieriumi, niekada nedirbo animatoriumi. Takahata kūrybai įtakos turėjo italų neorealizmas, prancūzų rašytojas Jacques Prévert bei septinto dešimtmečio naujosios bangos filmai. Tai sąlygojo išskirtinį Isao Takahata kūrybos braižą, kuriam būdingas ryškus realybės pojūtis.

 

Hayao Miyzaki
„Dangaus pilis Laputa“
„Mano kaimynas Totoro“

Vienas žinomiausių japonų animacijos kūrėjų Hayao Miyzaki gimė 1941 metais Tokijuje, Japonijoje. Miyazaki pirmą kartą Japonijos animatorių padangėje sužibėjo po „Saulės princo Holso“ (Taiyo no oji: Horusu no daiboken, 1968) pasirodymo, kuriame jis buvo vyriausias dailininkas. Hayao Miyazaki režisūrinis debiutas – „Kogliostro pilis“ (Rupan sansei: Kariosutoro no shiro, 1979). Tačiau pripažinimą savo tėvynėje (ir už jos ribų) režsierius gavo po antrojo savo filmo „Nausika iš Vėjų slėnio“ (Kaze no tani no Naushika, 1984). Vėliau vienas po kito sekė tarptautinius laurus pelnę anime ilgametražiai filmai: „Dangaus pilis Laputa“ (Tenkû no shiro Rapyuta, 1986), „Mano kaimynas Totoro“ (Tonari no Totoro, 1988), „Rožinis paršelis“ (Kurenai no buta, 1992), „Princesė Mononokė“ (Mononoke-hime, 1997), „Šihiros nuotykiai dvasių pasaulyje“ (Sen to Chihiro no kamikakushi, 2001), „Keliaujanti Haulo pilis“ (Hauru no ugoku shiro, 2004) ir naujausias jo darbas „Ponyo ant uolos prie jūros“ (Gake no ue no Ponyo, 2008). Miyzaki filmai yra laimėję daugybę prestižinių tarptautnių apdovanojimų, tarp kurių puikuojasi ir 2002 metais laimėtas „Auksinis Lokys“ Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje bei „Oskaras“ už „Šihiros nuotykius dvasių pasaulyje“. Hayao Miyazaki kūryba pasižymi išskirtiniu fantazijos žaismu, akiai maloniais peizažais, skrydžio pojūčiu. Režisierius savo filmuose dažnai gvildena ekologines problemas, nereti karo motyvai.


 

Rintaro
„Metropolis“

Po pasaulyje gerai žinomo anime režisieriaus Rintaro pseudonimu slepiasi 1941 metais Japonijos sostinėje gimęs Shigeyuki Hayashi. Jis dažnai bendradarbiauja su žymiąja animacijos studija Madhouse, prie kurios įsikūrimo prisidėjo ir pats, tačiau išlaikė savo, kaip nepriklausomo režisieriaus, statusą, kad galėtų nevaržomas dirbti su įvairiais projektais. Savo karjerą Rintaro pradėjo 1958-aisiais – būdamas septyniolikos – kaip pagalbinis animatorius. Brandieji režisūriniai Rintaro darbai ne kartą buvo nominuoti ir susilaukė įvairiausių apdovanojimų, įskaitant nominaciją už geriausią filmą „Metropolis“ (Metoroporisu, 2001) 2001-ųjų Festival de Cine de Sitges. Režisierius yra didelis mokslinės fantastikos gerbėjas. Jo kūrybai ženklios įtakos turėjo amerikietiškieji vesternai, gangsterių, noir ir prancūziški filmai. Svarbus buvo ir Osamu Tezuka indėlis. Kartu su anime bei manga korifėjumi Rintaro dirbo prie filmų „Baltasis liūtas Kimba“ (Janguru Taitei, 1965-1966) bei „Astro Boy“ (Tetsuwan Atomu, 1963-1966). Naujausias režisieriaus darbas – japonų ir prancūzų bendras produktas – 3D anime filmas „Pingvinė Yona Yona“ (Yonayona pengin, 2009).


 

Mamoru Oshii
„Padangių klajokliai“

Šis japonų kilmės režisierius ir animatorius gimė 1951 metais Tokijuje, Japonijoje. 1976 metais, baigęs Tokijo laisvųjų menų universitetą, Mamoru Oshii karjerą pradėjo dirbdamas animatoriumi anime televizijos serialo „Ippatsu Kanta-kun“ kūrime. Tačiau pirmąjį savo ryškų pėdsaką animacijos pasaulyje jis paliko televizijos serialu bei ilgametražiniu filmu „Urusei yatsura“ (1981-1984). Kitas Mamoru Oshii karjeros laiptelis – televizijos serialas ir ilgametražiai filmai „Patlabor“ (Kidô keisatsu patorebâ, 1989). Didžiausią tarptautinį pripažinimą režisieriui pelnė filmas „Dvasia šarvuose“ (Kôkaku kidôtai, 1995) bei jo tęsinys „Dvasia šarvuose 2: nekaltybė“ (Innocence, 2004). Jis taip pat parašė scenarijų anime filmui „Džin Ro: vilko brigada“ (Jin-Rô, 1998). Naujausias Mamoru Oshii režisūrinis darbas – filmas „Padangių klajokliai“ (Sukai kurora, 2008). Oshii kūryba pasižymi giliu filosofiškumu, minimalistine personažų raiška, didžiausią dėmesį skiriant vizualumui.


 

Satoshi Kon
„Tokijo krikštatėviai“
„Paprika“

1963 metais gimęs anime režisierius ir animatorius Satoshi Kon savo karjerą pradėjo piešdamas manga (japoniškus komiksus). Pirmą kartą anime padangėje jis sužibėjo parašęs scenarijų filmui „Prisiminimai“ (Memorîzu, 1995). 1997 metais pasirodė jo debiutinis režisūrinis darbas „Tobula mėlyna“ (Perfect Blue, 1997). Vėliau pasirodę Satoshi Kon filmai susilaukė pripažinimo ne tik režisieriaus tėvynėje, bet ir visame pasaulyje: „Tūkstantmečio aktorė“ (Sennen joyû, 2001), „Tokijo krikštatėviai“ („Tokyo Godfathers“, 2003), „Paprika“ (Paprika, 2006), televizijos serialas „Paranojos agentas“ (Môsô dairinin, 2004). Satoshi Kon savo kūriniuose mėgsta supinti fantaziją ir realybę taip, kad žiūrovui tampa neaišku, kas tikra, o kas – ne. Tačiau subjektyvios realybės motyvai netrukdo režisieriui savo filmuose pateikti ir taiklios socialinės kritikos.


 

Yoshiharu Ashino
„Pirmasis būrys: tiesos akimirka“

Yoshiharu Ashino gimė 1965-aisiais Japonijoje. Karjerą animacijos srityje pradėjęs praeito dešimtmečio pradžioje, dabar skaičiuoja virš 20 projektų, prie kurių yra prisidėjęs kaip animatorius. Sąraše sutinkami ir tokie anime gigantų Studio 4°C pavadinimai, kaip „Princesė Aretė“ (Arîte hime, 2001) ir  „Proto žaidimas“ (Mind Game, 2004). Kaip režisierius, Yoshiharu Ashino debiutavo 2003 metais daugiaserijiniu televizijos projektu vaikams „Jaunoji raganaitė“ (Mahô shôjo Tai Alys, 2003). „Pirmasis būrys: tiesos akimirka“ (Fâsuto sukuwaddo, 2009) yra pirmasis režisieriaus ilgametražis anime filmas.